- gebėti
- gebė́ti vksm. Jau vai̇̃kas gẽba ir skaitýti, ir rašýti.
.
.
gebėti — gebėti, gẽba, ėjo intr. 1. (su bendratimi) turėti papratimą, mėgti: Aš nègebu eiti su kurpėmis į miestelį, t. y. neturiu papročio J. Mano vyras geba gerti arielką J. Anyta geba tapnoti ligonį J. Ana nègeba keikti, blazgatyti J. Ana per skūpumą … Dictionary of the Lithuanian Language
gėbėti — gėbėti, ėja, ėjo tr. suprasti … Dictionary of the Lithuanian Language
gebti — gèbti, gem̃ba, gẽbo tr. gebėti … Dictionary of the Lithuanian Language
gebėjimas — sm. (1) → gebėti 2: Gebėjimas (sugebėjimas) pastebėti J.Jabl. Kalba susijusi su gebėjimu mąstyti GK1938,110. Žmogus savo gebėjimu ir sumanumu daug ką padaro rš … Dictionary of the Lithuanian Language
gubuoti — gubuoti, uoja, ãvo intr. gebėti, sugebėti: Brolis gubuoja pataisyti ratus, t. y. moka, sumano J … Dictionary of the Lithuanian Language
gubėti — gubėti, a, ėjo intr. gebėti … Dictionary of the Lithuanian Language
liuobėti — liuobėti, liuoba (liuobi), ėjo (ž.) intr. 1. Plik, Krg būti įpratusiam, mėgti, gebėti: Uošvis da[r] medinį kibìrą padirbti liuobėjo Prk. Marškiniams liuobėjom išausti Prk. Py jaunojo žvalgai liuobės būti Sg. Kaip kelnes liuobėjau panešti, ejau… … Dictionary of the Lithuanian Language
maduoti — maduoti, uoja, ãvo intr. 1. gebėti, mokėti: Ana maduote įmaduo[ja] mastyti, raudoti J. 2. bandyti: Vis po biškį maduo[ja] End. maduoti; įmaduoti; numaduoti; sumaduoti … Dictionary of the Lithuanian Language
meigti — meigti, ia, ė tr. 1. gebėti, mokėti: Aš meigu audeklą austi, t. y. sumanau J. Ans meiga daug pasakoti Yl. 2. mėgti: Seniejai meiga pasakas, jauniejai meiga išgerti Šts. meigti; įmeigti; numeigti; prameigti; primeigti; s … Dictionary of the Lithuanian Language
mudoti — mudoti, oja, ojo tr. gebėti ką daryti … Dictionary of the Lithuanian Language